Vienas dažniausių šiame laikmetyje patiriamų nerimo sutrikimų – panikos priepuoliai. Jie dažnai užklumpa jaunus, darbingus, aktyvų gyvenimą gyvenančius žmones. Panikos priepuolis dažniausiai ištinka netikėtai, simptomai itin stiprūs ir nemalonūs (stiprus širdies plakimas, oro trūkumas, drebėjimas, prakaitavimas, galvos svaigimas, įvairių kūno dalių tirpimai, alpimo ar nerealumo jausmas, baimė prarasti kontrolę, numirti ar išprotėti), todėl natūralu, kad labai išsigąstama. Dažnai kviečiama greitoji medicinos pagalba, po to ieškoma medicininių tokios būsenos priežasčių, žmogus tiriamas kardiologų, neurologų. Tačiau, jei tai tikras panikos sutrikimas, net išsamūs medicininiai tyrimai paprastai nerodo jokių pakitimų. Tuomet dažniausiai žmogus nukreipiamas pas psichologą ar psichiatrą.
Jei panikos priepuoliai kartojasi, žmogus gali imti bijoti paties priepuolio, ištinkančio netikėtai ir pradėti vengti situacijų, kuriose patyrė tokią būseną. Ilgainiui kyla sunkumų dirbti, leisti laisvalaikį, nerimas ir vengimas apima vis daugiau sričių ir apsunkina socialinį gyvenimą.
Panikos sutrikimas sėkmingai gydomas psichoterapija, kai kada derinama su medikamentiniu gydymu. Niekas negali užtikrinti, kad panikos priepuoliai nebepasikartos, tačiau žmogus išmoksta atpažinti panikos pojūčius, suvaldyti tokią būseną ir atsisakyti vengiančio elgesio. Šie įgūdžiai ilgalaikiai, jie padeda ir ateity sėkmingai valdyti kylantį nerimą.
Kviečiu išmokti naujų įgūdžių ir suteikti sau galimybę pilnai gyventi savo gyvenimą su viskuo, kas jame nutinka, priimti visa, kas ateina, pamatyti visas savo gyvenimo spalvas.
