Kodėl stresas veikia visą kūną?
Mūsų kūnas, emocijos ir mintys yra glaudžiai susiję – todėl išgyvenant stresines situacijas reaguoja visas organizmas. Emocijos sukelia raumenų įtampą, o dažnai patiriant stresą, nerimą ar baimę, tam tikros raumenų grupės įsitempia vis stipriau ir dažniau. Galiausiai įtampa įsitvirtina nesąmoningai – atsiranda skausmai, spazmai, psichosomatiniai sutrikimai: kraujotakos, endokrininiai, virškinimo trakto, imuninės sistemos.
Organizmui periodiškai reikalingas tikras poilsis – ne tik miegas, bet ir sąmoningas atsipalaidavimas.
Kas yra relaksacija?
Relaksacija – tai organizmo gebėjimas atpalaiduoti raumenis (fizinis atsipalaidavimas) ir panirti į ramybės būseną (psichinis atsipalaidavimas). Atpalaidavus raumenis, nurimsta mintys ir emocijos.
Atsipalaidavęs organizmas:
- neneeikvojama energija raumenų įtampai palaikyti
- pagerėja nuotaika ir emocinė būklė
- atkuriama vidinė pusiausvyra
- apsaugoma nuo pervargimo ir psichosomatinių sutrikimų
15–20 minučių giluminio atsipalaidavimo prilygsta 2–3 valandoms geros kokybės miego.
Relaksacijos technikos
Relaksacijos pratimų galima išmokti. Juos nuolat praktikuojant susiformuoja įgūdžiai – atsipalaiduoti išmokstama greičiau, o pailsėti pavyksta įvairiose kasdienėse situacijose.
Taikomos technikos:
- Autogeninė treniruotė
- Raumenų relaksacija
- Kvėpavimo relaksacija
- Vaizduotės pratimai
Kam tinka relaksacijos užsiėmimai?
Relaksacija ypač naudinga esant:
- padidėjusiam nervų sistemos jautrumui
- stresui, nerimui, baimei
- nemigai ir įtampos galvos skausmams
- įkyrioms mintims
- nepasitikėjimui savimi
Ilgai ir nuosekliai atliekant relaksacijos pratimus, galima tapti labiau atsipalaidavusiu ir atsparesniu stresui.
Žengkite pirmą žingsnį
Susisiekite su psichologe Jurga Bertuliene – išmokite relaksacijos būdu įveikti stresą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Užsiėmimai vyksta gyvai Vilniuje.
